Kai kuriose Australijos valstijose kovo 9 – darbo žmonių nedarbo diena, taip sakant šventė. Ilgasis savaitgalis ir geras oras reiškia, kad aplink miestą visur bus minios žmonių. Todėl dar penktadienio popietę pasiėmėm lentas, rankšluosčius, draugą ir fotiką ir išlėkėm kuo tolyn nuo miesto. Nors lėkimu to nepavadinsi, puškavom per kamščius iš miesto 2 valandas. Nakvojom Lakes Entrance apie kurį gal kažkada ir rašiau, anksti atsikėlę su sustojimais traukėm iki Merimbulos – žvejų miestuko kitoje valstijoje (kurioje nieks nešventė nedarbo šventės).
Slampinėdami pajūriu užmatėm rąstą. Ne, šiukšlių maišą. Ne! Turbūt negyvą ruonį…
…kuris buvo kuo gyviausias ir sakė: atstokit, įkąsiu. Vėliau aptikom ženklus perspėjančius nelįst prie ruonių, kai jie ilsisi įlankos pakrantėse.
Apskritai, Merimbuloj sutikom daug visokių padarų. Laurius užtiko 3 nematytus lig šiol paukščius.
Iš tikro tai atostogavom ir net nelabai traukėm fotoaparatą. Ryte pasurfinom truputį, nutarėm vakare pratęst ir išėjom slampinėt po uolas.
„Žvaigždžių karai” beveik.
Nežinau, ką rašyt po tokiom nuotraukom. Ale „maivomės” ar kažką. Kvailai skamba, bet būtent tą čia ir darom.
Krabai krabelėnai.
Šitie koralai spjaudėsi.
Rožiniai akmenys.
Vakare pažiūrėjom bangas, nepuikios. Ir vėsoka. Patingėjom lįst į vandenį ir nuvažiavom 5km į gretimą kaimą prie tų rausvų uolų. Ten ir radom džiugų ženklą, kad dieną pastebėtas ryklys, turistai kempinge sakė, kad gelbėtojai budėjo ir maudytis nepatarė.
Čia tam Pambulos kempinge tokie dalykai.
Merimbulos įlanka.
Pambulos parduotuvė.
Kažkur pakeliui.
Atrodo dramatiškai, bet iš tiesų – kontroliuojamas nudeginimas stagarų. Šiemet vasara šalta, drėgna, tai viskas užžėlė džiunglėm.