Šiandien pasiėmiau išryškintą juostelę iš fotolaboratorijos. Juostelę su labai ilga istorija. Apie kurią nė kiek nenutuokėm ir likom labai nustebinti. Taigi. Dabar nežinau kaip geriau papasakot – eilės tvarka kaip viskas paaiškėjo ar tikrąja chronologine kaip viskas iš tikro buvo, bet mes nė nenutuokėm. Pirmas viariantas. Kad būtų painiau.
Prieš kokius 2,5 metų Adelaidėj gavom Pentax fotoaparatą, kurio vis niekaip neišbandydavom. Neseniai išsitraukėm iš stalčiaus. Reik išmėgint. Atidarę įdėt juostą radom viduj kitą juostą. Et. Apšvietėm kadrus, dar turbūt iš Adelaidės laikų, et, na ką padarysi. Išfotografavom likučius manydami, kad tai juodai balta juosta. Šiandien nuėjom pasiimt išryškintos juostos. Sako, įdomus atvejis, dauguma kadrų dvigubi, nuotraukose kažkokie paaugliai. Paėmiau nuotraukas ir išsižiojau.
Pamačiau savo sesės drauges ir savo sesę prieš kokius… 10 metų. Nusprendėm, kad matyt sesė nesuvyniojo juostelės iki galo ir aš ją radau vasarą viešėdama Vilniuj, pamaniau, kad nepanaudota ir pasiėmiau ir užtaisiau aparatą Melburne prieš kelis mėnesius ir tiesiog pamiršau.
Bet gi radau šią nuotrauką – Reda. Prieš 2 su trupučių metų. Adelaidėj.
Viskas paaiškėjo. Išvažiuodama į Australiją pasiėmiau porą juostelių, kad nesugęstų iš foto dėžės, kur laikėm visokias foto priemones. Viena jų – sesės išfotografuota prieš daug metų, bet nesusukta iki galo. Čia dabar reikėtų mano sesės istorijos, kokios čia nuotraukos, kada ir kur darytos. Atsiprašau tų, kuriuos be jų žinios įkėliau į internetą, bet kai tokia istorija…
Taigi, viršuj Reda Australijoj, o fone matyti lietuviškos pušys.
Melburnas ir lietuviškas dangus.
Augustė kažkokioj stovykloj su kažkokiu vaiku ir australiškais lapais fone.
Paprastos nuotraukos dabar gan neįdomios.
Aš ore. O ten kur šviečia kažkas – spėju, kad mergos fotografavosi prieš veidrodį 😀
Melburne, iš senų kadrų liko tik kažkokie šešėliai.
Lietus Melburne, berods viena pirmų nuotraukų juostelėj, belenkas tam, kad prasukt juostą. Keistą, bet visgi apsišvietė vos keli kadrai. Sėkmingai labai.
Reda su Laurium žengia iš vieno pasualio galo į kitą, iš vieno laikmečio – keletą metų atgal.
Pasukit galvą ir virš šių merginų galvų pamatysit tupinčią Redą. Kiek dešiniau nuo baltų marškinėlių tarpdury – australiška pelkių vištelė.
Reiktų CSI stebuklingų kompiuterių iššiftruot kas čia.
Ši nuotrauka turėjo būt įdomi dėl to, kas čia nutiko. Ėjom keliu. Ir kelias baigėsi. Čia jo pabaiga. Už vandens tolumoj tęsiasi. Tiesiog toliau negalėjau atsitraukt – visur vanduo. O fone galit įžiūrėt pulką vaikų.
Nerealus sutapimas – 2 kompanijos. Keletas veikėjų stovyklaujančių Australijos miške prie arbūzo ir didelė gauja stovyklautojų stovykloj.
Sandra užsimaskavusi nuo saulės aukštyn kojom prie džipo ir Augustė su kažkkiu žiguliuku fone.
Didysis tautų kraustymasis, kairėj nuo kairio medžio – diiidelis driežas.
Potvynis. Nuotraukos kažkokios dryžuotos, spėjam nuo pasenusios juostelės. Australja.
O čia vėl Lietuva.
Laurius mūsų pliaže. Ir mano močiutė, sesė irgi čia. Galit jau sakyt abi, kad Australijoj buvot. Bent šitaip.
Potvynis po gaisro prie jūros. Ir ramunėlė.
Visiška laiko mašina – mano mama, močiutė, Čerka (močiutės šuo) kurios jau nebėra ir chebra St.Kildos botanikos sode su maža mergyte pirmam plane, kuri nebuvo dar gimusi, gal jos tėvai net vienas kito nepažinojo kai daryta pirmoji nuotrauka. O dešinėj apačioj – bene saldainiai.
Augustė liūdnoka ir Laurius patenkintas ant saulutės kieme.
Iš senų laikų įžiūrėjom tik batą.
Čia neva aš Azijoj.
2 pamaivos. Augustė Pašilaičių svetainėj ir Cameron’as pozuoja su šaukštu kavinėj, kur ant stalų – siuvimo mašinos.
Ties „reserved” ženklu kažkas kažkur ore šoka ar skrenda. Kokia nesąmonė rašyt komentarus, kai nė velnio nesupranti apie ką.
Baisiai graži.
Laurius lenda į šaldytuvą.
Kažkas maivosi su rožiniu rankinuku ir Živilė matyt to maivymosi pakerėta sužavėta, ai nu einu aš jau kur nors su savo tais komentarais…
Juostelių mėgėjai. Jei kas kada bandys įrodyt, kad skaitmeniniai fotoaparatai kur kas geriau ir beveik įtikins – prisiminkit šią istoriją 🙂