Nuotykiai aukštyn kojom
Jau antrą dieną važiavom tramvajum, kuris sugedo. Ir gavom pasiskolint dviračius. Jų šeimininkai džiaugėsi atlaisvėjusiu sandėliuku.
Trumpas demonstratyvus Lauriaus poilsis ant stogo. O taip! Baseinas 14am aukšte!
Jie čia visur dėl teniso pamišę. Milžiniškas ekranas kavinėje…
…su gyva muzika…
…alum…
…ir neva nacionaliniu patiekalu. Nenormalaus dydžio porcija. Pasidalinom dviese ir vistiek buvo daugoka… Pamatuokit pagal mobilų.
Čia nedidelė duoklė augalų mylėtojams. Kaimynystėj auga abrikosai, reiktų kada naktį perlipt tvorą….
Daug kas iš tiesų jau baigia nužydėt. Pvz. peraugę dekoratyviniai česnakai – tie tai kokio metro aukščio.
Kažkoks krūmelis.
Palmė ir kiparisai.
Sukulentai vazonike. Jų augintoja sakė, kad kažkas juos užpuolė, bet vistiek jie bais gerai auga.
Tiesiog gatvėj. Reda, aš tau jų priskint galiu ir atsiųst 😀
Čia nuo stotelės pakeliui namo.
Čia taip pagrindinė susisiekimo linija atrodo.
Pakeliui į Lauriaus darbą. Štai taip miestas atrodo.
O čia suveikė priešgaisrinė signalizacija. Sako taip dažnai būna. Kažkas prisvilina tosterį ir tada visą pastatą evakuoja.
Visi po evakuacijos grįžta darban.
Tuščios nuomojamos patalpos. Ten gale ne žaliuzės – tai vaizdas pro langą – kitas pastatas.
Štai kaip ta Adelaidė atrodo.
Yra ir senesnių pastatų. Tiek šiandienai.
Melburnas – Adelaidė. 800km. 1,5 val. lėktuve.
Australija iš aukščiau.
Truputis kalnų.
Tos apvalios balos visokių spalvų buvo – matėm net ruuužavą.
Adelaidės centras ten matosi. Čia kažkur parke turėtų būt botanikos sodas, kino teatras po dangum ir panašiai.
Oro uostas – lova. Iki 10km mašina. Laiko nuovoką pametėm. Dar kažkaip ištempėm 4 val. ir nuėjom miegot apie 22.00. Lauriui susipynė laiko juostos, tai 4-ą ryto atsikėlė. Lukai su miegu sekėsi geriau, bet dar pora dienų grindys siūbavo.
Melburne
Manau toks pavadinimas tiks. Nes didžiąją kelio dalį buvom virš vandenyno, lėktuvas truputį siūbavo.
Šanchajus – Melburnas 9200km, 11 val.
Po pirmo skrydžio tenorėjosi į lovą, bet ką jau čia… Salono viduryje iš lubų išlindo seni kineskopiniai televizoriai ir visą kelią rodė kinų ir indų filmus. Vienas jų buvo kažkas tokio kaip „seksas ir miestas” tik dukart ilgesnis, indiškas, nors ir šiuolaikiškas – kaip ir priklauso su dainom ir šokiais.
Po truputį ekranai ėmė keisti spalvas. Pabaigoje rodant žemėlapius vanduo jau buvo tapęs ryškiai rožiniu. Žmonių veidai virto žaliais. smagu buvo matyt žavias indų moteris pažaliavusias. Prieš leidžiantis visi darėm mankštą.
Galiausiai nusileidom Melburne, kur mus kelis sykius patikrino su šuniukais, ar nesivežam saliamių, skilandžių ar raugintų agurkėlių.
Kokie įkvepiantys medžiai!
Apie 6 valandos oro uoste. Stebėjom vietinį gyvenimą. Veža 2 lagaminus. Labai rimtas užsiėmimas.
O čia padarus krovė. Vienus iškėlė, kitus pakrovė lėktuvan. Naminiai gyvūnai skraido bagažo klase.
Luka pjausto suši oro uoste plastikiniu peiliu…
