Vieną vakarą nuvažiavom į kiną. Modernus, nuobodus pastatas, bet mane tąsyk pakerėjo pati salė dengta raudonomis užuolaidomis, ties ekranu jos buvo sidabrinės. Pritemdytas apšvietimas kūrė kažkokį mistinį jausmą (na ir parašiau čia kalambūrą!). Nuotaika kažkuom priminė Tvin Pyksą. Tetrūko šokančio neūžaugos.
Visa tai nublanko apsilankius Astor kino teatre. Tikram art deco pastate išlikusi autentiška apdaila, baldai, detalės.
Fotografavau tą daiktą per vidurį (kas tai?), nepastebėjau tada rėmelio viršuje.
Ovalus balkonas.
Siena.
Reljefas pačioje salėje.
Žiūrėjom japonų animacijos dvigubą seansą (Arrietty ir Howl’s moving castle). Antro filmo metu pamatėm laiptais kopiantį katiną. Kiek vėliau katinas jau snaudė Lauriui ant kelių murkdamas. Šitaip jie abu sėdėjo pusę filmo.
Draugeliai vėl susitiko po filmo. Katinas vėl mėgino įsitaisyt ant kelių, bet turėjom skubėt link tramvajaus.