Taigi, pasiėmėm iš uosto draugus. Jie ėjo per laukinę gamtą, žygiavo 4 dienas, nakvodavo mažose trobeėse vidury niekur… Na gerai, bent jau to tikėjosi. O, sako, buvo kiek kitaip. Jei nori tuo keliu praeit, reikia viską rezervuotis bent prieš pusmetį, susimokėt už keliones laivu ir trobeles. Tada nuplukdo kokius 40 žmonių ir jie visi eina parko taku, sutinka reindžerius, paneša malkas, prieeina trobelę ir visi nakvoja. Ir viskas pagal grafiką. Na įdomiai 😀
Tai va, jiem parplaukus susirinkom ir nuvežėm iki civilizacijos. (Čia vyrai persitempė staliuką arčiau savo stovyklavietės, nes kas pirmesnis – tas gudresnis).
O čia smagus kempingas su jūriniais konteineriais Queenstown’e. Tik baisus šiukšlynas visur, nes kempinge vien backpackeriai. Turbūt reiktų verst – kupriniautojai. Paklauskit Lauriaus, kodėl jis jų taip nemėgsta 😀
Kam teko leistis Queenstown’o oro uoste, pasakojo, kad gan baisu. Žiū čia.
Mieste pasidžiaugėm civilizacija, airišku baru…
… lietumi…
… draugų kompanija ir maistu, kurio nereik patiems gaminti, vadinamais geriausiais burgeriais pasaulyje.
Man įkando kamanė į ranką tai užėjom į vaistinę tepalo nuo niežėjimo, vaistininkai subėgę siūlė kreiptis į gydytojus, lyg pirmą kartą matytų įkandimą. Bet nutarėm negaišt tokiom nesąmonėm laiko, juolab, kad vietinis medicinos centras turėjo būt pilnas visokiausių veikėjų nulaužtom galūnėm.
Nes čia nelabai yra ką veikt, nebent nuo ko nors nušokt. Nuo skardžio, nuo tilto su virve, iš lėktuvo, žiemą dar ir su snieglente…
Šaip miestukas jaukus ir gan žavus.
Su ežeru
ir kalnais.
Ir, kaip priklauso, kirais.
Pailsėję dienelę patraukėm atgal į gamtą.
Atšilo.
Keletas nuotraukų iš kelio link vakarų pakrantės.
Vakare apsistojom prie ežeriuko, kadangi atšilo, išlindo moškės, milijonai moškių ir uodų.
Čia ta pati vieta ryte.
