Gan ilgai delsėm, vis niekaip neprisėsdavom aprašyt savo pirmos didesnės kelionės. Bet pagaliau pradėjom, tai gal jau kaip nors dabar.
Taigi pirmoji kelionė – Adelaidė-Melburnas-Adelaidė.
[cetsEmbedGmap src=http://maps.google.com/maps?saddr=Adelaide+SA+5000,+Australia&daddr=-35.17095,138.83526+to:-35.32392,139.33136+to:Coorong+National+Park,+South+Australia,+Australia+to:Kingston+Se,+South+Australia,+Australia+to:Naracoorte,+South+Australia,+Australia+to:Mount+Gambier,+South+Australia,+Australia+to:Warrnambool,+Victoria,+Australia+to:Great+Otway+National+Park,+Wye+River,+Victoria,+Australia+to:Melbourne,+Victoria,+Australia+to:Adelaide,+South+Australia,+Australia&hl=en&sll=-37.103384,142.333374&sspn=2.904596,5.817261&geocode=FaoH6_0dCd5CCCkFZ5JwO8mwajHwp45iVDYDBQ%3BFXpV5_0dPHVGCCkfgO4GJim3ajGW6o3jLsTldg%3BFfD_5P0dIAdOCClriVwnpge3ajFA05xJVDYDEw%3BFTZz2_0dvBhQCCEAX7pFVTYDDw%3BFSUFzv0d7PtVCCmlR3WOnni1ajEw-45iVDYDBQ%3BFXIczP0dtJFjCCkLhE-WoLbLajEA0o5iVDYDBA%3BFbzEvv0duixkCClLaXLEBCaeqjHg0Y5iVDYDBA%3BFVJTtv0dFCR-CCmhxF-2yU3NajHg1aAwpHkFBQ%3BFc4XsP0dokaOCCEAqUIUpXkFDw%3BFT0Ev_0dpPWjCCmB_REPr0LWajHg54whdVYEBQ%3BFaoH6_0dCd5CCCkFZ5JwO8mwajHwp45iVDYDBQ&vpsrc=0&mra=ls&via=1,2&t=h&z=7 width=600 height=400 marginwidth=0 marginheight=0 frameborder=0 scrolling=no]
Štai toks buvo mūsų visas maršrutas. Link Melburno važiavom pakrante, o atgal toliau nuo vandens, vis kitu keliu. Kažkur du tūkstančiai kilometrų, bet ant žemėlapio visiška smulkmė atrodo. Važiuoji važiuoji…
Smulkmenos ir įspūdžiai iš Lukos užrašų knygutės. Paišyta riedant pagrindine autostrada (vos dvi mašinos prasilenkia, asfaltas senovinis (kur labai darda), mašinos durelėse plyšys, pro kurį ūžia vėjas, užkišom vieninteliu daiktu pasiektu salono bardake (tai neišvengiama kai trijų žmonių daiktus ir dar tris ganėtinai aukštus žmones sutalpini į beveik pilnametystės sulaukusią korolą) – pora kojinių.
Taigi, susipakavę galybę daiktų (per daug, kaip visada, per daug) dar mieste pamatėm „garage sale” ir žinoma užsukom. Reikia gi Redai parodyt mūsų džiaugsmą ir neišsenkantį šlamšto šaltinį. Krūva knygų, bliūdelis, kuprinė ir didelis rinkinys pieštukų, antspaudukų ir flomasterių buvo sukaišioti kur papuolė. Šalikelėj vyrukas su gitara ir stilingais kepure pardavinėjo mangus. O taip, tobulų mangų sezonas! Pakilios nuotaikos palikom miestą. Pirkom kavą Redai kaimelio kepykloj. Ir sausainius iš… sodos (gal kepėjas įsimylėjęs?)
Upę kirtom keltu (kažkada pasakojom apie juos). Upė – kaip gatvė – su kelio ženklais. Kaip priklauso.
Pozavom druskos ežere. Kojos klimpo. Labai keistas jausmas. Lyg eitum plono ledo pluta, ir nesupranti kas po juo – vanduo ar tik sniegas. Kažkas tokio. Tik kepina saulė ir viskas „ružava”.
Druskos sniegas.
Pirmą dieną toli nevažiavom. Sustojom Coorong’o parke. Tas Coorong’as – kaip Kuršių Nerija – siauras ilgas pusiasalis su kopom, kur gyvena daug paukščių. Tada marios. Už jų – žemynas. Tai va mes tarkim tokiam kaip Ventės rage apsistojom. Klaikus vėjas, pamanėm (nežinojom, kas mūs laukia netolimoj ateity).
Laurius pozuoja su kopom ir mariom fone.
Tikrai nestokojo paukščių tenais. Juodos gulbės.
Ir velniai žin kokie dar paukštukai. Krūmuose visur šnarėjo, cypsėjo. Palapinę įsismeigėm po krūmu kuriame Vilis lizdelį susisukęs. Kaip ir bet kurie nepageidaujami svečiai ar triukšmingi kaimynai buvom aprėkti. Vakarėjant vėjas nerimo, tad sulindom palapinėn. Aplink poilsiavo tik senukai su kemperiais. O tualetas (o taip, kone kiekviena stovyklavietė turi tokį), kaip bebūtų keista, įrengtas už poros kilometrų. Supaisysi tuos australus….