Šį savaitgalį pavyko pakliūti į AFL – sporto, dėl kurio kraustosi iš proto australai, varžybas. Australiškas futbolas, vietinių dar vadinamas „Footy”, čia tikrai populiarus. Į eilines rungtynes, kuriose buvau, susirinko apie 42 000 žmonių, kelis kart daugiau, nei į anksčiau vykusio „tikro” futbolo finalą.
Dėl paties pavadinimo „futbolas”, tai australai labai nemeluoja. Nors kamuolį jie ir gali nešti rankose, bet perdavimai ir įvarčiai paprastai mušami kojomis, ne taip kaip Amerikietiškam futbole, kur per rungtynes kamuolys spiriamas kokius 3 kartus.
Pagrindinės taisyklės čia gana paprastos. Pagrindinis tikslas – įmušti įvartį (kojomis). Jei pataikai į pagrindinius vartus – 6 taškai, į mažesnius – 1 taškas. Kamuolį galima nešti rankose, bet tada tave gali griauti priešininkai. Jei kamuolį pagavai kuomet kitas žaidėjas jį mušė kojomis – tada taves liesti negalima, kol nebėgi į priekį 🙂 O toliau prasideda visokios keistos taisyklės. Pavyzdžiui, galima bėgti su kamuoliu, bet jį reikia sumušti į žemę kas 15 metrų. Įdomu, kaip teisėjai matuoja tuos 15 metrų, kai žaidėjai laksto zigzagais. Arba, visada privalu perduoti kamuolį teisingai – mušti koja arba ranka (mesti negalima, reikia mušti ranka), kitaip priešininkai gauna laisvą smūgį. Įdomu, kaip „teisingai” atiduoti kamuolį, kai ant taves užsikabina kokie 2 priešininkai – viens už kojų, kitas už rankų. Yra ir kitų daug subtilesnių taisyklių, kurių per vienas varžybas perprasti taip ir nepavyko.
Na bet gana apie taisykles. Štai kaip viskas vyko paprasto europiečio akimis.
Į stadioną susirenka daug žiūrovų.
Tarp jų pasitaiko keletas priešininkų komandos fanų.
Toliau viskas vyksta panašiai kaip filmuose apie Amerikietišką futbolą
Po aikštę laksto neaiškūs padarai.
Į aištę dramatiškai išbėga priešininkų komandos žaidėjai.
Atmosfera tampa dar dramatiškesnė, kuomet į aikštę bėga vietinė komanda. Ugnis…
…plyštanti užsklanda…
…iškilmingas žaidėjų pristatymas…
…ir galiausiai Australijos himnas.
Tuomet prasideda žaidimas. Nors aikštė ir didelė, bet tikrai neatrodo tuščia. Po ją laksto po 18 kiekvienos komandos žaidėjų, ir dar krūva spalvotų žmogeliukų.
Jei gerai suskaičiavau – 8 teisėjai – šį kartą linksmos salotinės spalvos. Anksčiau jie būdavo tiesiog balti, dabar kiekvienoms rungtynėms parenkama vis kita spalva. Vietiniai pasakojo, kad buvo tikrai įdomu žiūrėt rungtynes, kuomet viena komanda – raudona, kita – dryžuoda raudonai, o teisėjai – rožiniai. Tai atskirti, kur kas, tikrai linksma 🙂
Dar po aikštę pastoviai bėgioja „bėgikai” (angl. runners), kurie perdavinėja trenerio nurodymus žaidėjams.
Ir žinoma vandens nešiotojai, juk čia Australija – karšta, nors tą vakarą visai vėsu buvo 🙂
