NZ 2

Dar vienas lietingas rytas, bet jau abu turėjom po neperšlampamą rūbą, tad labai nepanikavom ir išėjom į mišką. Vieno, ko negaliu nupasakot, tai – kvapas. Šlapios žemės, rudens, dinozaurų laikus menančio miško, samanų visai kaip Lietuvoj spalį.

Paskui važiavom nedideliu, vieninteliu keliu link Milford Sounds. Kelio pradžioj padrąsinantis ženklas – toliau degalinių nėra. O iki tikslo 120km. Ir dar reikės grįžt.

Dramblys prie veidrodinio ežero.

Labai draugiškas paukštukas. Ypač jam patikau aš. Arba mano batai. Greičiausiai aš. Laimė turėjau rankose juostinį fotoaparatą, nes Lauriaus teleskopiniam jau buvo per arti.

Draugelis. Toutouwai (nutarėm paukščių pavadinimus čia rašyt maorių kalba).
Žinot, kaip būna koks svarbus/įdomus žmogus su tavim elgiasi labai maloniai ir manai, kad esi ypatingas, o paskui paaiškėja, kad taip jis/ji elgiasi su visais ir tada pasijunti nusivylęs, eilinis, ar net išduotas. Taigi, vėliau paaiškėjo, kad nei aš nei mano batai niekuom neypatingi, šitų paukštukų tiesiog tokia prigimtis drąsi.

Šita knopkė nenusakomo mažumo, dar kol kas neįdentifikuota. Galbūt čia Titipounamu (beveik suomiškai skamba).

Atšilo šiek tiek, o miške dar ir užuovėja.

Miškas visiškai žalias ir visi įmanomi paviršiai samanom apžėlę.

Apėję miškus patraukėm link kalno. Ženklai apačioj žadėjo valandą ėjimo ir pusvalandį kopimo.

Mes kopimą suprantam šitaip, o ėjimą, na kaip ėjimą. Ką gi. Ropštėmės visą laik daugmaž vienodai. Jei čia ėjimas, tai kaip atrodys kopimas, niurzgėjau. Bet nieko.

Užtat sutikom spalvotą didelį balandį – Kereru.

Sakyčiau kopimas netgi lengviau nei ėjimas pagal jų ženklus. Ai, visai susipainiojau.

Prašom nešerti žvėrių. Stirninas sumedėjęs, su šakom vietoj ragų.

Ant Key Summit kalno. Tolumoje ežeras prie kurio ropšimės kitą dieną.

Čia koks 919m aukštis.

Raskit Laurių.

Lipant sušilom, o ant kalno buvo vėjuota, be to reikėjo skubėt žemyn ir rast, kur apsistot.

Saulė žemyn, oras vėsyn.

Radom nakvynei vietą. Ko gero čia vienintelis gabaliukas žemės be palapinių ir mašinų. O visa kita – prigrūsta kaip muzikos festivalyje. Ir vis grūdasi. Supratom, kad iki 6ių reik rast vietą, nes paskui gali būt sudėtinga. Pirštinės brangiausios!