Amžinybę ir vėl apleistas dulkėm ir voratinkliais apkibęs pasakojimas tęsiasi.
Persikėlėm keltu į tokią salą iš pat ryto. Ir gavo vyrukai žaisliuką. Įdėmiai išklausę instrukcijų sėdom visi į mašiną (žr. foto) ir išsikratėm pasivažinėt po salą. Nuotraukų iš pasivažinėjimo po mišką nebus dėl paprastos priežasties – kai taip krato, ne fotiką laikai rankose, o saugai dantis ir visą kitą.
Dalis kelio ėjo paplūdimiu. Prasilenkiam su kitais važinėtojais.
Pradžioj kelias rodės lygus ir nieko pikto nežadėjo. Tik pasislėpusius upelius galinčius nulaužta ratus jei per greit lėksi.
Ne nu, rimtai, kodėl aš čia turiu apie mašinas pasakot, likę 5 kelionės dalyviai, prašom papildyt. Kelelis akmenuotasai.
Kelelis su kilimais.
Čia vėlgi tąsai akmenuotasai. Palauki kol atslūgs banga ir važiuoji.
Ir laivas sudužęs jau senokai, bet neįtikėtina kaip jūra viską greit išardo, dar po 50m iš jo turbūt nebus nieko likę.
Tai va, važiavom važiavom, o ant kelio lėktuvas.
a
a
Išdidus vairuotojas, nepatiklūs bejėgiai keleiviai.
Reikėjo matyt, kaip lengvai šis agregatas įveikė bet kokią kliūtį! Vyrukai žavingom kojinytėm – lakūnai.
Tą laivą iš tiesų buvo nupirkę japonai, tempėsi namo, metalo laužui, jau nurašytas senolis buvo, kuomet užklupo kažkokia audra ar kas, laivas atitrūko išplaukė ant seklumos ir strigo ir pigiau buvo palikt čia. Dar žmonės ten kurį laiką rengė visokias šventes (nebloga patalpa banketams ir vestuvėms), bet galiausiai jūra atliko savo darbą, štai kas beliko. Man vis įdomu kaip ten turėjo jaunavedžiai visokie šokt kai grindys pasvirę, nors gal po kažkiek šampano taurių nebesvarbu.
Nuostabusis fotošopas! Reikėtų ir mums į savo nuotraukas dingų pridėliot.
Deja, dingų taip ir nesutikom, tik visokių turistų žioplių.
🙂
Viena iš nedaugelio nuotraukų, kur mes visi tilpom. Na čia tiesą sakant visos 10 nuotraukų 🙂
Žodžiu, pasivažinėjom po salą, per visą dieną įveikėm gal kokius 100 km, pavėlavom į keltą, kito laukėm porą valandų.
O čia jau kitą dieną kempinge. Žinot tą stereotipą, apie tai kaip gražinimosi įstaigose groja relaksacinė muzikėlė ar kokie jūros garsų, delfinų/paukščių balsų įrašai, akvariumuose plaukioja žuvytės, na ale ramybės oazė su kokoso aliejukais, kvepiančiom žvakėm ir taip toliau? Eikit sau. Tobuliausias grožio salonas – po atviru dangum, su paukščiais (apie nukepusią nosį, uodų sukąstas kojas ir pan. čia nešnekam)…
…ir vėžliais.
