AU kelionė 4 – Whitsundays sala

Kad ir kaip atšiauriai atrodytų, iš tiesų už lango oras tik kaito. Ir buvo baisiai žalia.

Važiavom per bananų ir cukranendrių laukus kaži kiek kilometrų.

Šiose apylinkėse visi namai ant kojyčių. Miesteliuose plotas po namu kur ne kur virsta garažu, kitus net užkaltas sienom ir turi langus, bet matyt ne patys svarbiausi kambariai ten, kokios dirbtuvės ar žemės ūkio podargai laikomi. O žmonės gyvena aukščiau, kur neapsemia nuolatiniai potvyniai.

Kaip bebūtų keista (arba ne) degalinėse sutikom daugiau paukščių nei džiunglėse. Kol mes visi myžčiojom (nori ar nenori, po trijų savaičių 7 iuose kvadratiniuose metruose su 5 bernais, nusikeikt ar pasidalint įspūdžiais iš tualeto, tampa bemaž natūraliu dalyku…) pirkdavom dantų pastą ar alų, Laurius dingdavo su fotiku.

Šitie paukščiai vadinami apaštalų ar apaštaliniais, na čia jau reik vertėjų vėlgi, – jie gyvena didelėm kompanijom, kažkur po 12. Sutikom jųjų daug degalinėj. Keli gulinėjo ant asfalto ir kažkodėl vaidino sužeistus. Keisčiausia, kad tai darė pakaitom ir būtent toj pačioj vietoj. O paskui nueidavo lyg niekur nieko.
Po ilgo ilgo važiavimo pagaliau privažiavom tikslą, o iš pat ryto išplaukėm Whitsundays salų apžiūrėt.

Ten sutikom žuvų (Šį sykį matomumas nebuvo toks geras, tačiau žuvis ten šėrė, tai jos kone ant galvos lipo.).

Medūzų (Didelė, bet nepavojinga.).

Mergų :))))

Ryklių (ok ok, akvariume).

Padarų.

Kiro koją arba jūros žolę pavadinimu „kiro koja”.

Paklydųsių  turistų ir t.t…

Nuo medūzų mum saugojo nuostabiai žavingi kostiumai! :D:D:D

Turistų mirkymas sūdytame vandenyje.

Vienoj iš salų smėlis toks smulkus, kad fotoaparatų nerekomenduoja imt, visur pribyra (nuotraukos iš povandeninio fotiko). Paplūdimys neblogs, tik tų kvailų medūzų nesinorėjo sutikt, teko plaukiot su jau minėtaisiais žaviaisiais kostiumais, uch.

Peizažus skiriam nesibaigiančios žiemos nukankintoms sieloms.

Tai tiek šiandieną. Linkėjimai 🙂