Pabuvę Kernse ir paplaukioję pavažiavom šiauriau, link vietinių džiunglių.
Vėliau važiuojant atgal daug ženklų matėm įvairiai „pakoreguotų”, bet kažkaip nesustojom, o be to, šitas geriausias. Anksčiau jį teko matyt vienoj knygoj apie vietinius paukščius. Kas neįžiūri – apatinis ženklas rodo „gulintį policininką” (na kaip tas greičio ribojimo kalnelis vadinamas?), tik kažkas „ištaisė” į paukštį. Užrašai reiškia „prieš” ir „po”.
Deja, to paukščio – kasuaro taip ir nesutikom. Tik jo pėdą ir krūmynų kalakutą.
Per nedidelį miškelį ir mangroves pasiekus nuostabų pajūrį pasitinka dar daugiau ženklų, ne visai malonių:
Ir acto buteliai, jei visgi pakliūtum tarp medūzų.
Tik nežinau, kas į tą vandenį lįstų. Čia gyvena krokodilai. Taip taip, toj gražioj jūroj.
Nelabai ir braidžiojom tad.
Dauguma įspėjamųjų ženklų – ir vokiečių kalba. Nes, kaip sakė vietinis krokodilų ekspertas – dažniausios aukos – vokiečių turistai. Nesu tikra, ar tokia statistika, ar čia eilinė blevyzga, kurią mėgsta visokei gidai pateikti kaip kažką intriguojančio, bet vokiečių visos kelionės metu sutikom nemažai.
Dauguma miško ir šiaip bendro vaizdo nuotraukų – Martyno O. Nes mūsų fotoaparatas buvo užimtas… 🙂
Dešinėje – smagių formų šaknys.
Gyvatė povandeninė (o gal tik ungurys)!
Tropinis voragyvis.
Šiose vietovėse džiunglės liečiasi su rifu. Bent taip sako visi turistiniai gidai ir ženklai.
Žemiau – paparčiai, skėtmedžiai (ar kaip ten jie) ir visokie kitokie augalai augantys užliejamuose miškuose ar tiesiog vieni ant kitų.
Ir čia ne didžiausias lapas.
Paparčių „lizdas” medyje.
Visur karšta ir taip norėtųsi į vandenį. Ir jo visur pilna aplink. Bet…
