Sekmadienį sugalvojom atšvęst mano gimimo dieną ant stogo. Visą rytą lijo, diena nežadėjo nieko gero. Bet, pasiekę miesto centrą pamatėm, kad čia nė lašas nebuvo nukritęs. Nors link kalvų – pliaupė. O paskui po truputį išsigiedrijo.
Pasimaiviau, kaip priklauso.
Laurius nepatenkintas. Kažkuom apsidrėbė batą.
Visai saulė išlindo. Dar buvo vaikų, muilo burbulų, vegetariškų dešrelių ir gimimo dienos dainelių anglų ir vokiečių kalbomis. Ir, žinoma, barbekiu. Australiškai.
Miestas.
O vos saulei nusileidus tampa šalta.
Gaila, saulėlydį užstojo tie pastatai.
