Kai atvažiavom čia, pačioj pradžioj, galima sakyt, ženklai visur akis badė. Ant kiekvieno kampo. Menkiausia proga. Tai ir rinkom jų nuotraukas. O parašyt kaupėmės apie visokius keistus dalykus, kvailas taisykles, draudimus, biurokratines džiungles ir pan. Taip taip, čia irgi tokio džiaugsmo yra. Tai va kaupėmės ir po truputį pildėm. Nes gal visgi įdomu kam nors. O tuo pačiu ir kokius kultūrinius skirtumus ar panašumus sudedam. Įspūdžiai, žodžiu.
O iliustracijų tam neturim, tad tiesiog sudedam ženklų įvairovę, kuri visgi labai ribota ir menkoka – neturint fotoaparato po ranka visada pasitaiko geresnių vaizdų.
Truputį apie ženklus: kelių eismo ženklai dauguma su užrašais. Net jei neatsimeni, ką ženklas reiškia, dažniausiai šalia būna paaiškinimas.
Patys australai ženklus truputį ignoruoja. Eina per raudoną šviesą ir pan.
Pabandysiu trumpai: Norint išsinuomoti būstą, visų pirma reikia turėti nuomavimosi patirties ir istorijos. Kaip? Jei ką tik atvykai? Na gerai, tuomet reik turėt vairuotojo pažymėjimą, kaip vieną iš dokumentų. Tačiau, norint gauti teises, reikia turėti adresą!
Australai šiaip žmonės atsipūtę. Susitarėm, kad įjungs elektrą (o taip išsinuomoji butą čia be nieko – pasirašai sutarčių, tada ateina visko įjungt). Ateis meistras nuo 8 ryto iki 12… nakties. Būkit namie, nes vakar atėjom, nieko nebuvo. Ei! Mum to nieks nesakė! Tai va. Lauki lauki. Nuo 8 iki 12. Bet tai nereiškia, kad jie ateis. Gali ir neateiti. Taip pat ir autobusas, gali ir neatvažiuot į tavo stotelę.
O australams svarbiausia – skaniai pavalgyt 🙂 Koala – tipiško australo pavyzdys.
Jie tokie atsipūtę, kad namus stato su didžiausiais plyšiais po durimis, laidus jungia tiesiog lipnia juosta ir pan. Panašu, klientai nenori atrodyt priekabūs (juk jie nori būt labai draugiški ir faini), todėl nieko nesako tarkim statybininkams, tai nieks ir nesistengia labai.
Susitikę australai nespaudžia viens kitam rankų. Na nebent per oficialius susitikimus, pirmą kart susipažindami. Ir viskas. Jie nepraleidžia vienas kito pro duris pirmo, neatidaro durų, neužleidžia niekam vietų ir pan. Jokių įprastinių mandagumų, kurių mus nuo mažens mokino.
Kai australai eina išgert alaus, jie apie tai praneša prieš porą savaičių. Baruose triukšminga, susišnekėti sunku. Jei labai garsiai groja muzika – vistiek niekas nešoka. Matyt eina šokt į kokius klubus. Dar jie eina gert gaujom. Visi apsirengia vienodais marškinėliais ir eina iš baro į barą. Mergos kai prisigeria nepaeina ant aukštakulnių, todėl dažnai sutinkam basų ir šlubuojančių. Visur tokių būna, bet čia – itin daug. Dar tada jos rėkia kaip papūgos.
Ar minėjau, kad jie visur pristato ženklų, bet tik ne ten, kur jų labai reik? Taip ir nusukom kažkur ir paklydom kartą.
Australai bamba. Bamba, kad šalta. Visą žiemą. Kiti gi vasarą bamba, kad karšta. Dar jie bamba, kad jų dviračių takai prasti. Geresnių nesu mačius! Na gal Švedijoj 😀
Aborigenai mažai kur integravęsi. Kai kurie jų lengvai prasigeria, muša savo moteris ir vaikus, šiukšlina parkuose. Vakariečiams tai nepatinka, todėl jie stato kažkur dykumoj aborigenams namus. O tie sau susikuria laužą lauke, susitempia čiužinių ir ten miega. Arba vonią naudoja vietoj lovos. Tokią tai istoriją girdėjom iš lietuvio, kuris dirbo tų namų statybose.
Mieste, parkuose, prie pažintinių takų – visur, kur tik reikia gali rasti nemokamus tualetus. Net abejotinos reputacijos parke – tualetai pakankamai tvarkingi, per pusmetį radom tik vieną, kuriame nebuvo popieriaus. Na, gal du.
Kitas malonus dalykas – mieste pristatyta kraniukų su geriamu vandeniu. Labai gerai.
Tai va taip ir gyvenam.
Panašų ženklą matėm prie didelės vaikų žaidimų aikštelės…
Beje, beveik visose TV reklamose dainuoja. Apie metalinius surenkamus sandėliukus, sumuštinius, tamponus, grindų dangas, antibakterinį muilą (jūs neturit sensorinio muilo dozatoriaus? Jūsų vaikai liečia muilą? O siaube, juk ten tiek bacilų! :):):)…