Mūsų Adelaidė

Vienos paskutinių nuotraukų iš Adelaidės. Dabar, gyvendami Melburne matom, kaip visgi ten buvo ramu.

Rytinė saulė kieme.

Vaivorykštė mūsų kieme.

Jie uždarė gatvę savaitgaliui, kad visi galėtų džiaugtis pėsčiųjų alėja ir sėdėti kavinėse lauke, bet kažkaip adelaidiečiai to nesuprato ir neįvertino, sako, geriau kai mašinos važinėja, nes kitaip nieks neateina į kavines…

Nemokamas kinas miesto centre penktadienį – beveik nėr žmonių…

Kažkoks turgus va tokiose erdvėse.

Mūsų augintiniai.

Senamiestis

Taigi, pagaliau prisiruošiau sudėt dar miesto. Senesnių pastatų. Kai pirmą kart pamačiau senų namų eilę, pavadinau vietiniu senamiesčiu. Tokia mintis pralinksmino australus. Vėliau, paaiškėjo, kad tikrai senų pastatų (žinoma, nepalyginsi su Europos senamiesčiais) reikia ieškoti Šiaurės Adelaidėj, bet apie tai vėliau.

Viktorijos laikus menančios detalės. Draugai architektai, kaip jos vadinamos?

Centre, mažai kas išlikę. Dabar šiame pastate – kažkoks savivaldybės skyrius.

Dalį miesto gadina iškabos ir reklamos. Bet šita, man patinka, nes sena, ne kokia rožinė plastikinė.

Senamiestis… Cha cha:)

Ir čia 🙂

Adelaidė dar vadinama bažnyčių miestu.

Na neveltui.

Nuostabus pastatas, reiktų kada gražiau įamžinti. Languose visokios popierinės merginos „nuvarvėjusiom” blakstienom.

Kavinių, parduotuvių gatvė. Vasarą – maloniame šešėlyje.

Kartais įsivaizduoju, kad Amerika atrodo panašiai.

Tiek tų vaizdų.

Dar miesto

Lenkiją primena.

Keistų daiktų žmonės turi. Fone ne paveikslas, panašiau į stalviršį.

Namas su „kvarbatkom”.

Freska turguje.

Adelaidė, toks miestas, kur dažniausiai primena Amerikos miestus iš filmų, bet tokius mažesnius.

Viena mėgstamiausių vietų – China Town. Ir turgaus rajonas. Čia skaniai kvepia.

Bet tas namas – kaip iš Niujorko!

O šitos kavinės interjeras priminė Rytų Europą, viskas iš medžio.

Durys per didelės.

Pirma žiemos diena ir kita

Čia bus visiškas nuotraukų kratinys. Na, gal ne visiškas, bet beveik.

Lietingą rudens sekmadienį dūdmaišių orkestras repetavo tarp teniso aikštelės ir judrios gatvės (nors aišku, sekmadienį ji tuščia buvo). Kažkaip keistai atrodė.

Taigi, ruduo.

Saulė irgi žemai (čia vidury dienos, ne koks vakaras). Paskutinės rudens dienos.

Jūsų dėmesiui – pirma žiemos diena.

Londoną priminė. Čia galima rast kampelių primenančių Angliją.

Kelius čia taiso žiemą. Pagrindinėj gatvėj ant šaligatvio įspausti lapai.

Laurius tempia namo šiltą antklodę. Tai va taip mūs rajons atrod!

Ar šitaip.

Ir taip. Na gerai, čia jau vietinis architektūros paminklas – kadaise parduotuvė buvus.