Adelaide – Page 2 – Kengūrija

Piknikas ant stogo

Paskutinėm šiltom rudens dienom piknikavom visur – prie jūros, parke ir ant stogo.

Apačioj vyko turgelis su gyva muzika, dėdės doors’ų dainas grojo. Su kaimynais susitempėm naminių sušių, alaus ir kitų gėrybių ir pasidžiaugėm sekmadieniu.

Po dviejų savaičių gausim (tikiuosi) nuotraukas.

O čia vaizdas iš mūsų laiptinės balkono.

Čia taipogi. Nuotraukos centre – aukščiausias Adelaidės pastatas. Truputį dešiniau – ir stogas ant kurio sėdėjom. Bent jau teoriškai. Ko gero slepiasi už to namuko.

Dar miesto

Ruduo ruduo, krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai.

Tatai yra skaitymo kambarys. Ateini ir skaitai.

Tarkim čia yra senamiestis.

Bankas. Aukščiausias pastats Adelaidėj. Bandėm ant stogo užsiropšt. Dėdė su dideliais užraitytais ūsais, dirbantis informacijoj atsiprašinėjo, kad, deja, ant stogo užlipt nėr galimybės.

Truputis miesto iš antro aukšto. Visada miestą matom iš gatvės lygio, tad pamatyt iš truputį aukščiau – visai smagu.

Parke buvo Indonezijos dienos. Čia visuose renginiuose išpaišo vaikus. Australijos indoneziečiukai ir indonezietiški užkandžiai.

Ir pučiamųjų orkestras gatvėje.

Šiaurės Adelaidė (čia pavadinimas). Šitam rajone matėm namą kaip iš 70-ųjų filmų apie turtingų intelektualų vakarėlius – vidury kambario rojalis, pilna paveikslų ir skulptūrų, dideli langai ir vaizdas į parką.

O čia priminė filmus apie vynuogynus ir senus dvarus juose.

Miestas ir žmonės

Tie kabantys žmogeliukai vis primena, kad čia neva didmiestis. O mažesnes gatveles tiesiog uždaro, atvažiuoja didelis kranas ir plauna langus.

Miesto centras gyviausias per pietų pertrauką. Šitie visi žmonės – sankryžos vidury.

Nors čia kažkaip neįtikėtinai ramiia viskas atrodo. Visi išsilakstė greitosios praleisti.

Saulė atsispindi ant langų, tuomet atsispindi ant kitų ir taip toliau.

Atsispindi.

Tiesą sakant toji miesto dalis, ta, kur su dangoraižiais nuo 6 vakaro atrodo išmirusi. Net kraupu.

O čia yra mano kiemas.

Ir berods kaimynas pozuoja.

Ir dar čia buvo komiksų mėgėjų ir profesionalų ar kaip ten suvažiavimas, tai visokių įdomių veikėjų sutikom.

Kitą sykį važiavom tramvajum pro žirgų lenktynes. Tramvajus stoja ten tik tada, kai vyksta koks renginys. Tądien net buvo nedarbo diena – labai svarbių lenktynių diena. Juokingiausia, kad tos tikrai svarbios lenktynės dar tik bus, bet va laisvadienis atiteko dabar. Taigi. prilipo daugybė kostiumuotų vaikinų, merginų su suknelėm, skrybėlaitėm, girtų nuo šampano, batelių nuspaustom kojom. Australės nemoka vaikščiot su aukštakulniais, nors tu ką.

Itališka picerija pakeliui į turgelį.

Turgelio muzika. Kodėl prie DJ’ų visada sukiojasi kokia mandra merga su saulės akiniais?

Taigi, turgelis. Šitie mėtėsi – patekt ar nepatekt į kadrą. Pateko.

Turg turg.

Tas katinas magiškai veikė visus vaikus, jie aplink jį šoko, tuo tarpu tas vyrukas net pernelyg agresyviai reikalavo pinigų.

North terrace – viena pagrindinių gatvių.

Ir miestas nuo kalvelės. Ir debesys! Tai tiek.

Gatvės menas 2.

Gatvės meno ekskursija. Tęsinys.

Jos su tais rolikais kaip su kulniukais ėjo.

Tik dabar pamačiau, kad interjeriukas tame moliūge.

Toks kitoks.

Tie dinozaurai iš tikro yra ant kokių penkių aukštų stovėjimo aikštelės stogo. Menininkas turėjo užsiropšti, viską išmatuoti, pasigamint ir vėl užlipęs viską suklijuot. Labai tiksliai ir rimtai pagamino ir šitas darbas jau ilgai puošia miestą.